Self-Devouring Regime.
Performative Sculpture to Occupy Public Space
Save ryjantis režimas. Performatyvi skulptūra viešai erdvei užimti.
2020
Kūnas viešoje erdvėje spraudžiamas į rėmus – politinius, socialinius, kultūrinius. Tačiau normalizuojantys režimai nepajėgia sutramdyti laisvo kūnų judėjimo. Jau tris mėnesius tęsiasi protestai Baltarusijoje, kur tūkstantinės minios skanduoja Lukašenkai išeik! Beginkliai žmonės daužomi, grūdami į grotuotas mašinas ir vežami į areštinę. Lenkijoje milijoninis moterų streikas reikalauja gerbti moters pasirinkimą ir atšaukti abortų draudimą. Objektifikuojantį požiūrį į moters kūną reprezentuoja ir mados industrija. Ji spraudžia moteris į ankštus išvaizdos rėmus, realybėje retai sutinkamus standartus. Kanibališki režimai minta savo piliečiais, alina jų ir Žemės kūną. Gyvai sumontuojama skulptūra skirta užimti viešą erdvę – atkovoti ją protestui. Paminklų amžinumą keičia ekologiškas laikinumas, gyvus traumuojamus kūnus – manekenų muliažai. Fantominės galūnės materializuojasi ir virsta daugiakoju abjektu. Atmata. Bet atmestieji susirenka vėl ir vėl: „Nors jų raumens iširs ir kaulai sugurs, / Alkūnės ir pėdos palies žvaigždes“ (Dylan Thomas, „Ir nebus mirties karalijos“).