Kokio kūrinio trūksta parodoje „Lietuvos dailė 2000-2010: dešimt metų“? Kodėl jis svarbus?
Cooltūristės:
Mes neskaičiuojame trūkumų, mes juos pildome! Todėl ir surengėme „Paskutinės minutės“ ekskursiją po parodą „Lietuvos dailė 2000-2010“, kad patikrintume institucijos atvirumą „institucinei kritikai“. Mesk kelią dėl takelio!
Ekskursijos metu nesamdyta gidė – kritikė ir kuratorė Laima Kreivytė – į egzistuojančią parodos struktūrą įterpė alternatyvią ekspoziciją. Šis performatyvus veiksmas reiškė:
Parodoje „Lietuvos dailė 2000-2010“ trūko kūno – kaip konceptualios meno medžiagos, ir klaidų, iškrentančių iš „postkonceptualizmo“ rėmų. Gestas ir rankdarbiai nurašyti nepaisant jų konceptualumo ir alternatyvumo. Išskirta jaunoji karta, tačiau jos legitimacija konstruojama išlaikant patriarchalinio kanono principus: „sūnūs“ tiesiogiai ir netiesiogiai kartoja, kopijuoja, bet ne žudo „tėvus“.
Trūko žvilgsnio iš šalies, ne įtvirtinančio, o atveriančio institucinę struktūrą. Taip pat žvilgsnio į čia pat vykstančius procesus ne tik iš ŠMC perspektyvos. „Apropriacijos“ skyriuje trūko „Mis(s)apropriacijos“ – dominuojančių galios sistemų feministinės dekonstrukcijos pasisavinant ir sukeičiant kultūrinius kontekstus. Tokios „neteisingos“ apropriacijos tekstinis pavyzdys – „7 meno dienose“ išspausdintas Monikos Krikštopaitytės, Kęstučio Šapokos ir Laimos Kreivytės pokalbis „Apie normalybę, tėvus ir teroristus“ pagal parodos kataloge išspausdintą Eglės Rindzevičiūtės, Kęstučio Kuizino ir Lolitos Jablonskienės pokalbį (http://www.7md.lt/lt/laisvoji_tribuna/apie_normalybe_tevus_ir_teroristus.html).
Paskutinės minutės ekskursijoje po parodą „Lietuvos dailė 2000-2010” iškabintų reprodukcijų sąrašas:
Gintaras Didžiapetris „Namai“, 2006 (parodos „Saviobjektai“ (2006) katalogas)
Jurga Barilaitė „Audra stiklinėje“, 2003 (leidinys „Lithuanian Culture Express“ Nr. 5, 2008/2009)
Marta Vosyliūtė „Dėžutės“, 2007, ir „Sekta“, 2010 (DVD; parodos „Saviobjektai“ (2006) katalogas)
Eglė Ganda Bogdanienė (su Ahmadu Husainu) „Pasas“, 2006 (knyga „Aistringoji Lietuvos tekstilė“, 2009)
Cooltūristės „Mis(s)apropriacija“, 2005 (žurnalas „Kultūros barai“ 2006/1)
Aistė Kirvelytė „Dailininkės prie molbertų“ ir „Dailininkų savigynos būrys“, 2007 (savaitraštis „7 meno dienos“)
Jurga Barilaitė „Būtinoji gintis“, 2001 (parodos „Gyvenimo druska“ (2004) katalogas)
Alina Melnikova „Atpažinimas. Nebučiuok manęs, aš tą galiu padaryti pati“, 2007 (savaitraštis „7 meno dienos“)
Kęstutis Grigaliūnas, „Mirties dienoraščiai“, 2010 (knyga „Mirties dienoraščiai“, 2010)
Kostas Bogdanas, „Klajda / Mistace“, 2008 (neįgyvendintas projektas)
Laisvydė Šalčiūtė „Monos Lizos fotosesija. Tai, kas verčia mus tikėti“, 2008 (parodos „Propaganda. Svajonių transformacijos“ (2008) katalogas)
Patricija Jurkšaitytė ir Leila Kasputienė „Grožio laboratorija“, 2000 (parodos „Nekaltas gyvenimas" (2000) katalogas žurnalo „Veidas“ makete)
Nežinomas liaudies menininkas „Frida Kahlo / Hudozhnik Shishkin. Sosnovyj bor“, Kalvarijų turgus, Živilės Pipinytės pirkinys (tapybos darbas: apropriacijos apropriacija).
Cooltūristės:
Mes neskaičiuojame trūkumų, mes juos pildome! Todėl ir surengėme „Paskutinės minutės“ ekskursiją po parodą „Lietuvos dailė 2000-2010“, kad patikrintume institucijos atvirumą „institucinei kritikai“. Mesk kelią dėl takelio!
Ekskursijos metu nesamdyta gidė – kritikė ir kuratorė Laima Kreivytė – į egzistuojančią parodos struktūrą įterpė alternatyvią ekspoziciją. Šis performatyvus veiksmas reiškė:
- parodos kuravimo ir kritikos sujungimą;
- marginalizuotų tendencijų ir menininkų įtraukimą į gyvai kuriamą šiuolaikinio meno istorijos naratyvą;
- statiško darbų rinkinio transformaciją į atvirą kūrinį;
- dokumentuojamo konteksto išplėtimą: vizualios informacijos (instaliacijų fototapetų) papildymą spaudos apropriacijomis – ekskursijos metu pakabintomis darbų reprodukcijomis išplėštomis iš žurnalų ir katalogų;
- interaktyvaus ir interpasyvaus santykio su auditorija jungtį: jei tu ne su mumis – tu viena iš mūsų!
- ekskursiją kaip meno praktiką;
- istorijos sudabartinimą – paskutinė minutė tęsiasi dešimt metų.
Parodoje „Lietuvos dailė 2000-2010“ trūko kūno – kaip konceptualios meno medžiagos, ir klaidų, iškrentančių iš „postkonceptualizmo“ rėmų. Gestas ir rankdarbiai nurašyti nepaisant jų konceptualumo ir alternatyvumo. Išskirta jaunoji karta, tačiau jos legitimacija konstruojama išlaikant patriarchalinio kanono principus: „sūnūs“ tiesiogiai ir netiesiogiai kartoja, kopijuoja, bet ne žudo „tėvus“.
Trūko žvilgsnio iš šalies, ne įtvirtinančio, o atveriančio institucinę struktūrą. Taip pat žvilgsnio į čia pat vykstančius procesus ne tik iš ŠMC perspektyvos. „Apropriacijos“ skyriuje trūko „Mis(s)apropriacijos“ – dominuojančių galios sistemų feministinės dekonstrukcijos pasisavinant ir sukeičiant kultūrinius kontekstus. Tokios „neteisingos“ apropriacijos tekstinis pavyzdys – „7 meno dienose“ išspausdintas Monikos Krikštopaitytės, Kęstučio Šapokos ir Laimos Kreivytės pokalbis „Apie normalybę, tėvus ir teroristus“ pagal parodos kataloge išspausdintą Eglės Rindzevičiūtės, Kęstučio Kuizino ir Lolitos Jablonskienės pokalbį (http://www.7md.lt/lt/laisvoji_tribuna/apie_normalybe_tevus_ir_teroristus.html).
Paskutinės minutės ekskursijoje po parodą „Lietuvos dailė 2000-2010” iškabintų reprodukcijų sąrašas:
Gintaras Didžiapetris „Namai“, 2006 (parodos „Saviobjektai“ (2006) katalogas)
Jurga Barilaitė „Audra stiklinėje“, 2003 (leidinys „Lithuanian Culture Express“ Nr. 5, 2008/2009)
Marta Vosyliūtė „Dėžutės“, 2007, ir „Sekta“, 2010 (DVD; parodos „Saviobjektai“ (2006) katalogas)
Eglė Ganda Bogdanienė (su Ahmadu Husainu) „Pasas“, 2006 (knyga „Aistringoji Lietuvos tekstilė“, 2009)
Cooltūristės „Mis(s)apropriacija“, 2005 (žurnalas „Kultūros barai“ 2006/1)
Aistė Kirvelytė „Dailininkės prie molbertų“ ir „Dailininkų savigynos būrys“, 2007 (savaitraštis „7 meno dienos“)
Jurga Barilaitė „Būtinoji gintis“, 2001 (parodos „Gyvenimo druska“ (2004) katalogas)
Alina Melnikova „Atpažinimas. Nebučiuok manęs, aš tą galiu padaryti pati“, 2007 (savaitraštis „7 meno dienos“)
Kęstutis Grigaliūnas, „Mirties dienoraščiai“, 2010 (knyga „Mirties dienoraščiai“, 2010)
Kostas Bogdanas, „Klajda / Mistace“, 2008 (neįgyvendintas projektas)
Laisvydė Šalčiūtė „Monos Lizos fotosesija. Tai, kas verčia mus tikėti“, 2008 (parodos „Propaganda. Svajonių transformacijos“ (2008) katalogas)
Patricija Jurkšaitytė ir Leila Kasputienė „Grožio laboratorija“, 2000 (parodos „Nekaltas gyvenimas" (2000) katalogas žurnalo „Veidas“ makete)
Nežinomas liaudies menininkas „Frida Kahlo / Hudozhnik Shishkin. Sosnovyj bor“, Kalvarijų turgus, Živilės Pipinytės pirkinys (tapybos darbas: apropriacijos apropriacija).